Anduin Lothar
Anduin Lothar, Azeroth Liūtas – paskutinis Arathi kraujo linijos atstovas, Azeroth čempionas, Aljanso pajėgų vadas Pirmajame ir Antrajame kare.
Lothar augant, jo draugai buvo Medivh ir būsimas Stormwind valdovas, Llane Wrynn. Kai tik Lothar sulaukė pilnametystės, tučtuojau užsirašė į Žirgo Broliją, organizaciją, kuriai priklausė visi Stormwind raiteliai prieš pirmąjį karą. Orcams įsiveržus į Azeroth, Lothar agitavo Stormwind karalių, jo vaikystės draugo tėvą, kad šis nepasiduotų kovoje su Orda ir neatsitrauktų iš savo miesto prieigų. Paklausęs šių patarimų, karalius Adamant Wrynn III nedavė Orcams atsikvėpti – jų puolimai visados būdavo atremti, mūšiai, jei ne laimimi, tai bent jau pralaimimi minimaliai. Karalius Adamant Wrynn III žuvo karo viduryje, ir į sostą atsisėdo jo sūnus, Llane Wrynn I, kuris tęsė tėvo pradėtą darbą ir dar labiau palaikė Lothar, nes jį pažino nuo ankstyvos vaikystės. Per dešimtmetį nenuilstamo karo su Orcais, Stormwind armijos sugebėjo juos nustumti iki Liūdesių Pelkės (angl. Swamp of Sorrows). Karo įkarštyje, Ogre grupelę įsiveržė į Northshire šventikų biblioteką ir pagrobę knygą, naudojamą treniruoti gydymo galių, pabėgo su ja į Westfall, Deadmines. Lothar skubiai suformavo geriausių karių grupę ir leidosi paskui Ogre būrį, tačiau buvo pagauti ir uždaryti šaltuose, drėgnuose požemiuose. Dvidešimt mėnesių kalėjo ten Lothar, kol buvo išgelbėtas karaliaus siųstų karių, su kurių pagalba bėgdamas iš kasyklų dar spėjo atimti iš Ogre šventąją knygą. Grįžęs iš nelaisvės Lothar toliau vadovavo Azeroth armijoms.
Lothar labai sukrėtė Medivh mokinio, Khadgar atnešta žinia, kad tai Medivh atidarė Tamsiuosius Vartus, pro kuriuos Orda pateko į Azeroth. Lothar nusprendė pats su savo patikimiausiais kariais įsiveržė į Medivh namus, Karazhan ir su Khadgar pagalba nužudė apsėstąjį Saugotoją. Deja, Medivh mirtis nesustabdė Ordos puolimo, naujas jų karo vadas Blackhand pakreipė karą savo pusėn, pasiųsdamas žudikus nužudyti karaliui Llane ir pasinaudodamas sumaištimi, kad sugriautų Stormwind. Žmonėms nebeliko nieko kitko, kaip trauktis iš pietinio Azeroth, taigi Lothar surinko tiek gyventojų ir armijos, kiek tik galėjo ir per Didžiąją Jūrą (angl. The Great Sea) išplaukė į Lordaeron. Nuvykęs ten, Lothar tučtuojau nuvyko pas savo draugą, karalių Terenas Menethil II ir papasakojo savo baisią istoriją jam. Terenas tučtuojau sušaukė kitas žmonių tautas į nepaprastą susitikimą, kur buvo nuspręsta įkurti Aljansą, kovosiantį su žiauriąja Orcų Orda. Prie žmonių greit prisijungė Bronzebeard ir Wildhammer dvarfų klanai bei su jais gyvenę gnomai, o kiek vėliau ir Aukštieji Elfai, nusprendę, kad taip atsidėkos senajai Arathor giminei, visų žmonių protėviams, už pagalbą per Trolių Karus, vykusius prieš daugelį metų. Dėl didelės patirties kovojant su Orcais, Anduin Lothar buvo paskelbtas vyriausiuoju Aljanso armijų vadu.
Po Aljanso įkūrimo Lothar mūšiai sekėsi gerai, dėka jo ir admirolo Daelin Proudmoore pergalių jūroje, Aljanso armijos nustumė Ordą smarkiai į pietus, iki Juodojo Kalno. Juodojo Kalno papėdėje įvyko, greičiausiai, didingiausias mūšis visoje Azeroth istorijoje – Anduin Lothar ir grupelė jo geriausių karių buvo atkirsti nuo Aljanso karių ir užpulti Ordos karo vado – Orgrim Doomhammer. Lothar nieko nedvejojęs pradėjo kautis su Doomhammer. Po ilgos ir sunkios ir kovos, vienas prieš vieną liko kautis tik Lothar ir Doomhammer, Doomhammer sudavė tokio stiprumo smūgį, kad šis sulaužė Lothar kardą ir Doomhammer sudavė Azeroth Liūtui paskutinį smūgį. Lothar mirė kaip didvyris karo lauke, tačiau Doomhammer tikėjosi, kad jo armijos, pamatę negyvą savo didįjį vadą, pabėgs iš mūšio lauko, išsigandę Ordos galybės. Tačiau įvyko priešingas dalykas – pirmasis Lothar generolas, Turalyon pakėlė Azeroth Liūto kardą ir skydą nuo žemės ir toliau vedė Aljanso į mūšį. Uždegti tokio entuziasmo, Aljanso kariai nušlavė Ordą sau iš kelio, taip atverdamas kelią savo draugui, Khadgar, uždaryti Tamsiuosius Vartus į Draenor.
Nors Lothar ir miręs, jis niekada nebus pamirštas ir bus šlovinamas kaip vienas didžiausių Žmonijos didvyrių. Jo garbei pastatyta statula Degančiose Stepėse (angl. The Burning Steppes), simbolizuojanti Azeroth Liūto paskutinį puolimą, generolas Turalyon net Outlando Garbės Tvirtovėje (angl. Honor Hold) pastatė memorialą viskam, ką padarė didysis karvedys. Užrašas ant memorialo:
“Aljanso armijų vyriausio vado Anduin Lothar atminimui, žmogui kuris paaukojo viską, kad apgintų savo karalių, savo žmones, savo namus....
Tegul mūsų priešai žino mūsų vardus. Tegul mūsų sąjungininkai gerbia mūsų mirtį. Mes esame Lothar sūnūs.” -Generolas Turalyon
