Antonidas
Archmagas Antonidas buvo Kirin Tor vadas Trečiajame kare ir Jaina Proudmoore mokytojas.
Vienas galingiausių paskutinių dešimtmečių, o gal net šimtmečių burtininkas. Antonidas atvyko į Dalaran būdamas visiškai jaunas ir jam pasisekė tapti vieno iš Kirin Tor narių mokiniu. Kadangi jaunasis burtininkas parodė didžiulį atsidavimą Dalaran miestui ir Kirin Tor bei didžiulį talentą magijai, jį pakvietė į Kirin Tor labai jauno amžiaus, kas buvo(ir yra dabar) labai neįprasta, ir laikoma didele garbe. Antonidas nesugaišo daug laiko, priešingai nei daugelis kitų burtininkų, kad pasiektų Archmago poziciją ir netrukus buvo pakviestas prisijungti prie valdančios Kirin Tor dalies. Jam buvo pavesta studijuoti ir praktikuoti saugančiąsias magijas(auras, palaiminimus(angl. Blessing) ir panašiai).
Bėgant metams Antonidas iškilo iki lyderystės Kirin Tor, ir Brann Bronzebeard viename savo veikale net pavadino jį “karaliumi”, Dalaran atstovu Aljansui. Antonidas narsiai kovėsi, kad apgintų Dalaran per Antrąjį karą ir buvo vienas iš atstovų, įkūrusių Aljansą, kai Anduin Lothar kartu su pabėgusiais Stormwind gyventojais pasiekė Lordaeron ir susitiko su karaliumi Terenas Menethil II. Aljansui archmagas prisiekė amžiną ištikimybę. Tuo metu Antonidas buvo laikomas pačiu galingiausiu burtininku visame Azeroth, ir tai nebuvo visiškai neteisingas teiginys.
Tačiau ne viskas gerai klojosi, Antonidas, kaip ir visi žmonės, kad ir kiek galingas jis būtų, paseno, taigi jam teko priimti mokinę, kuri būtų tarsi jo akys ir ausys į pasaulį už Dalaran sienų. Antonidas nusprendė priimti kaip mokinę vieno iš savo draugų, ir vieno iš Aljanso vadovų, Kul Tiras vyriausiojo admirolo Daelin Proudmoore dukrą, Jaina Proudmoore. Antonidas greitai prisirišo prie jaunos ir talentingos mokinės ir tikėjosi kada nors perleisti savo lyderystės naštą jai, žinodamas, kad Jaina būtų viena įspūdingiausių archmagų visoje Azeroth istorijoje. Deja, kad ir kiek protingas buvo Antonidas, jo amžius ir karai bei siaubai kuriuos jis pergyveno, paveikė jį – jis pasidarė daug atsargesnis nei buvo jaunystėje. Jis, kaip ir daugelis kitų Aljanso vadovų, nekreipė dėmesio į atgimusio Medivh įspėjimus bėgti iš Rytinių Karalysčių į Kalimdor, žaliąjį žemyną vakaruose. Jis įspėjimą nuleido negirdomis, palaikęs jo atnešėją, (kuris nežinia kodėl, neprisistatė) išprotėjusio magu.
Antonidas nuo pat pradžių jautė, kad maras, sklidęs Lordaeron teritorijoje neša didelę grėsmę visam Azeroth, tačiau karalius Terenas Menethil II nepaklausė jo siųsto pasiuntinio su įspėjimu apie artėjančią nelaimę. Po šios nesekmės jis nusiuntė Jaina Proudmoore, kad ši padėtų Sidabrinės Rankos Ordino nariui, Arthas, karaliaus Terenas Menethil II sūnui sužinoti daugiau apie paslaptingojo maro prigimtį. Jaina matė, kaip Arthas po truputį klimpsta į beprotystės šulinį, vedamas begalinės neapykantos ir pykčio. Ji matė, kaip princas, spjovęs į savo Ordino kodeksą, išskerdė visą Stratholme miestą, miestą, kuriame ir buvo įkurtas didžiausias Aljanso ramstis per karą su žaliaodžiais Orcų kariūnais iš Draenor pasaulio.
Antonidas, savo ruožtu, toliau iš tolo tyrinėjo marą, iki jis atėjo iki Dalaran slenksčio. Arthas, kartu su prikeltu iš mirties Kel’Thuzad, buvusiu Kirin Tor nariu, kurį Antonidas puikiai pažinojo, nusiaubęs Quel’Thalas ir sunaikinęs Saulės Šulinį, dabar atsisuko į Dalaran. Arthas, paakintas Kel’Thuzad, ieškojo Medivh Burtų Knygos, kurios pagalba galėtų įleisti Degantį Legioną į Azeroth. Antonidas pasitiko naująjį Mirties Riterį prie Dalaran vartų ir pranešė jam, kad apsisuktų ir paliktų jo miestą, mat jis ir kiti Kirin Tor nariai apgaubė Dalaran trimis auromis, mirtinai pavojingomis undead. Tačiau Arthas nesustabdė nė tokie pavojai ir jis žaibo greičiu šturmavo Dalaran ir įsiveržęs į Violetinę Citadelę, pagrobė ieškomą knygą ir nužudė Antonidas.
Antonidas buvo septyniasdešimt dvejų metų amžiaus kai krito nuo Arthas kardo, tačiau jo siela nepaliko sugriauto miesto. Jis, kartu su kitų mirusių archmagų sielomis nusileido į Dalaran požemius ir tada kovėsi su, kaip jis manė Rykštės (angl. The Scourge) pajėgomis. Antonidas dvasią pagaliau paleido Kael’Thas, kurį požemiuose įkalino Garithos už jo sutarimus su Nagomis. Pagaliau gavęs ramybę, Antonidas prisimenamas kaip vienas tauriausių ir labiausiai gėriui atsidavusių magų visoje istorijoje.
