Archimonde
Archimonde Naikintojas buvo kairioji Degančio Legiono vado, Sargeras ranka. Jis vienas tamsiausių ir blogiausių gyvių pasaulyje. Eredar rasės atstovas.
Prieš dvidešimt penkerius tūkstantmečius Archimonde, kartu Kil’jaeden ir Velen buvo Eredar rasės, gyvenusios Argus planetoje, lyderiai. Su jais susisiekė Sargeras ir pasiūlė neribotą galią, jei šie tarnaus jam, padėdami naikinti pasaulius kritusio Titano paliepimu. Archimonde ir Kil’jaeden sutiko, o Velen pabėgo iš Argus planetos ieškoti laimės kitur.
Praėjus penkiolikai tūkstančių metų nuo Eredar tarnavimo Sargeras pradžios, Degantis Legionas bandė įsiveržti į Azeroth ir sunaikinti jį kaip sunaikino daugelį planetų anksčiau. Demonų pajėgoms pačioje Azeroth planetoje vadovavo Archimonde ir Spąstų Valdovas Mannoroth, tačiau kad ir koks galingas buvo Legionas, jį vistiek nugalėjo, kad ir su milžiniškomis pasekmėmis planetai, senieji Nakties Elfai padedami Cenarius bei drakonų. Dešimtį tūkstančių metų tada Archimonde tūnoje Pragaro Sūkuryje, planuodamas sekantį įsiveržimą kartu su savo kolega, Kil’jaeden. Kil’jaeden bandė pasitelkti Orcus, tačiau buvusi Arathor tauta, vedina didvyrio Anduin Lothar ir padedama dvarfų bei elfų nugalėjo Orcus, tačiau buvo nuspręsta panaudoti šamaną Ner’zhul kuriant naują ginklą Azeroth užgrobti – tam iš šamano sielos buvo sukurtas Šmėklų Karalius, kuris turėjo sukurti Undead Rykštę (angl.The Undead Scourge), atliksiančią darbą, kurio Orcai nesugebėjo užbaigti. Archimonde turėjo vadovauti invazijai, tačiau jį iškviesti į žmonių pasirodė ne taip lengva – tai sugebėjo tik Kel’Thuzad, pagrobęs iš Dalaran kritusio Saugotojo Medivh burtų knygą. Tik iškviestas, Archimonde vienas iki pamatų sugriovė Dalaran, o paskui pavedė Rykštės valdžią Tichondrius, vienam iš Baimės Lordų, nes manė, kad Šmėklų Karalius jau savo darbą atliko ir yra nereikalingas. Invazija sekėsi gerai, Archimonde, savo demoniškomis magijomis kasdien iškviesdavo vis daugiau ir daugiau demonų, tarp ir Mannoroth. Mannoroth iškart pastebėjo, kad Orcų rytiniame kontinente nėra, ir Legionas nusivijo Thrall ir jo pasekėjus į Kalimdor. Perplaukę per Didžiąją Jūrą, demonai Kalimdor rado ne tik nuo jų bėgusius Orcus, bet ir Nakties Elfus, kurie juos išsiuntė iš šio pasaulio prieš daugelį metų, sužlugdydami pirmąją invaziją. Archimonde be skrupulų tęsė Kalimdor invaziją, kaudamasis prieš jungtines Thrall Ordos ir Aljanso bei Nakties Elfų pajėgas, nors ir buvo nužudytas Tichondrius, jis buvo pakeistas kitu Baimės Lordu – Anetheron ir viena ištikimiausių Legionui, o ne Šmėklų Karaliui, šmėkla – Rage Winterchill.
Archimonde tada nusprendė sunaikinti Pasaulio, dar vadinamą Gyvybės Medį, Nordrassil, tačiau tai padaryti pasirodė ne taip lengva, kaip demonų valdovas manė iš pradžių: jam kelią pastojo jėgas sujungę Nakties Elfai, Thrall Orda, Jaina Proudmoore su žmonių likučiais iš Lordaeron, kelios trolių ir furbolgų gentys. Archimonde buvo priverstas naikinti kiekvieną jam pastojusį kelią įtvirtinimą, kas labai sulėtino jo kilimą į Hyjal kalno viršūnę. Jam kylant, jo kūnas didėjo, nes Archimonde nusprendė padidinti savo jėgas, nors ir manė, kad nėra pasaulyje tokios galybės, kad jį sugebėtų sunaikinti. Kad jis būtų žinojęs kaip apsiriko... Demonų valdovas nekreipė dėmesio į aplinkui besirenkančias Miško Sielas (angl. Wisp), iškart pasmerkdamas jas kaip negalinčias sukelti jokių realių problemų. Archimonde pasiekus viršūnę, Malfurion, pirmasis mirtingasis druidas, papūtė Cenarius Ragą. Visos protėvių dvasios, buvusios miške – tūkstančių tūkstančiai Miško Sielų puolė Archimonde ir dideliame sprogime sunaikino baisųjį demonų valdovą. Tačiau ši pergalė buvo ne be kainos – masyvus sprogimas sunaikino miškus esančius aplink Pasaulio Medį, ir patį Nakties Elfų nemirtingumo šaltinį.
