Sylvanas Windrunner
Sylvanas Windrunner – buvusi Aukštųjų Elfų generolė, dabar vadovauja Atstumtiesiems Undead (angl. The Forsaken) buvusioje Lordaeron karalystėje. Sėdi soste Lordaeron sostinės griuvėsiuose ir vadovauja Ordai Rytinėse Karalystėse (angl. The Eastern Kingdoms).
Sylvanas, būdama Silvermoon žvalgų generolė, pirmoji pastojo Arthas kelią, jam keliaujant į Aukštųjų Elfų sostinę. Arthas pradėjo puldinėti kaimus ir miestelius, esančius prieš Silvermoon vartus. Sylvanas ir jos žvalgai tučtuojau jam pasipriešino, tačiau Arthas armijos buvo nepailstančios ir didelės, todėl Sylvanas visuomet buvo priversta trauktis, vis arčiau ir arčiau prie Silvermoon. Arthas netrukus pralaužė išorinius, pirmuosius vartus, todėl Sylvanas atitraukė savo už vidinių vartų, kuriuos atidaryti įmanoma tik Trijų Mėnulių raktu (angl. Key of the Three Moons), kurio trys dalys paslėptos miške aplinkui Silvermoon. Sylvanas nugriovė tiltą, vedantį prie vidinių vartų, tačiau Arthas buvo ne kvailys – jis greitai surinko tris rakto dalis ir sujungė jas į vieną. Su goblinų,perskraidinusių jį per upę, pagalba Arthas atrakino vartus į Silvermoon ir įsiveržė miestan. Ten jis susikovė su Sylvanas, kurią be vargo nugalėjo, tačiau visiškai nenužudė. Arthas pasakė jai, kad ji negausianti mirties ramybės ir prakeikė jos sielą, prikeldama ją kaip neapykantos ir kančios dvasią, sukurdamas pirmąją Aukštųjų Elfų Šmėklą. Sylvanas tada prisiekė tarnystę Šmėklų Karaliui ir padėjo Arthas užimti Silvermoon ir sunaikinti Saulės Šulinį, kad prikeltų Kel’Thuzad.
Arthas toliau siaubiant visą Lordaeron, Sylvanas grįžo į savo kūną ir suprato, kad gamta jau niekados nebepaklus jai, kaip anksčiau. Įtūžus dėl tokio įvykio posūkio, ji pradėjo mokytis nekromantijos, pridėdama ją prie jau jai žinomų Aukštųjų Elfų burtų. Šitaip ji tapo pirmąja Tamsiąja Žvalge ir viena patikimiausių Arthas generolų. Ji, kartu su Kel’Thuzad buvo palikta Lordaeron, prižiūrima Baimės Lordų, kol likusi Degančio Legiono dalis siaubė Kalimdor. Kai Archimonde buvo nugalėtas prie Hyjal kalno, Sylvanas tučtuojau sužinojo šią žinią iš Kel’Thuzad.
Varimathras, Dethoroc ir Balnazzar, vyriausieji Baimės Lordai, prižiūrintys Rykštę buvo pričiupti Arthas, grįžusio iš Northrend ir nusprendusio, kad jis ir Šmėklų Karalius turi vadovauti Rykštei, o ne kažkokie ateiviai Baimės Lordai. Nathrezim, nors ir nepatenkinti Arthas išdavyste, pabėgo, nes nenorėjo susidurti su Rykštės Princo armijomis. Arthas įsakė visą Lordaeron esančią žmoniją išžudyti kaip galima greičiau, bet Kel’Thuzad tučtuojau jį informavo, kad žmonės bėga į kalnų praėjimus, ir jeigu jiems bus leista juos pasiekti, susekti ir išžudyti jų bus nebeįmanoma. Kel’Thuzad, Arthas ir Sylvanas tučtuojau užpuolė žmones, dar nespėjus jiems pabėgti ir išžudė visus civilius bei juos saugojusį paladiną, Dagren the Orcslayer.
Po mūšio Sylvanas pajautė, kad Šmėklų Karaliaus kontrolė jos protui nusilpo, ir kad ji pati galinti veikti laisvai, tačiau nusprendė apie tai neprasitarti Arthas ar Kel’Thuzad. Su ja netrukus susisiekė Baimės Lordai ir pasakė, kad žino priežastį, kodėl ji galinti pati atsakyti už savo veiksmus – esą Ner’zhul galios silpnėja ir jie, Baimės Lordai, ketinantys nužudyti princą Arthas Lordaeron sostinėje. Sylvanas nedrąsiai sutiko padėti, tačiau sukūrė kitą planą, tam atvejui, jeigu Arthas pabėgtų iš miesto. Įvykiams būtent taip ir pasisukus, Sylvanas vadovaujamos šmėklos nuvedė Arthas į mišką, kur pati Tamsioji Žvalgė laukė princo. Sylvanas šovė į Arthas savo pačios sukurta strėle – ji paralyžavo Arthas ir jis reikalavo, kad Sylvanas jį kuo greičiau pribaigtų. Ši atsakė, kad jis nevertas greitos mirties ir kad ji jį kankinsianti ilgai ir skausmingai kol jis numirs nuo sužeidimų. Sylvanas buvo bepradedanti šią baisią procedūrą, bet atvyko Kel’Thuzad ir išlaisvino Arthas, užmušė Sylvanas šmėklas, buvusias su ja bei privertė Tamsiąją Žvalgę bėgti.
Arthas, išvyko į Northrend, Ner’zhul kvietimu, o Kel’Thuzad pasislėpė Lordaeron, taigi Sylvanas ir jos seserys, šmėklos, buvo laisvos, tačiau vistiek atrodė nei kiek ne kitaip nei kiti Rykštės gyviai. Jos apmąstymus greitai nutraukė Varimathras, vienas iš Baimės Lordų, pasiūlęs prisijungti prie jo ir jo brolių ir valdyti šią naujai užkariautą žemę. Sylvanas nenorėjo vėl būti pririšta prie pavadėlio, taigi atsisakė pasiūlymo, taip užsitraukdama Baimės Lordų nemalonę. Sylvanas suprato, kad Baimės Lordų puolimas yra tik laiko klausimas, tačiau susirūpino, kad negali šito puolimo atremti, kadangi neturi jokios armijos, be savo šmėklų ir saujeles kitų undead. Apsižvalgius po artimas žemes Sylvanas sukūrė planą, kaip atremti Baimės Lordų puolimą – ji užgrobsianti vietinių ogre valdovą Mug’thol, banditų karalių Blackthorn, gnoll vadą Snarlmane, miškų trolių karo vadą Zul’rogg ir murloc Balų Valdovą. Sylvanas šmėklos, pasinaudodamos savo galia užgrobti kitų gyvių protą, užvaldė šiuos gyvius ir su jais susikovė su Varimathras, ir nugalėjo. Nugalėtas Baimės Lordas puolė ant kelių prieš Tamsiąją Žvalgę, prašydamas pasigailėjimo ir sakydamas galėsiąs jai padėti nugalint jo brolius, kurių planus jis žino.
Sujungtos Varimathras ir Sylvanas pajėgos puolė Dethoroc, kuris užvaldė žmonių generolo, Garithos protą ir naudojosi jo apsauga savo stovyklai. Sylvanas užvaldė Garithos posto sargus ir naktį, kai jis miegojo prasėlino pro jo stovyklą pas Dethoroc, kurį greitai nužudė be jokio pasigailėjimo. Dethoroc mirus, Garithos vėl atgavo savo laisvą valią. Sylvanas nepatiko generolas, bet ji nusprendė, kad juo galima pasinaudoti. Ji pamelavo Garithos, kad jei šis padėsiąs nužudyti Balnazzar, ji atiduosianti jam Lordaeron sostinę. Garithos puolė miestą iš užnugario, o Sylvanas ir Varimathras iš priekio. Mūšis buvo sunkus, bet pasinaudojus senu miesto valdovų palikimu, Sylvanas nugalėjo Balnazzar armijas. Stovėdama priešais nugalėtą Baimės Lordą ji paliepė Varimathras nužudyti savo brolį. Šis iš kart atsisakė, teisindamasis, kad Nathrezim negali žudyti vienas kito, tačiau Sylvanas įtikino jį, kad kitaip jis neįrodys jai savo lojalumo, taigi Varimathras sudavė mirtiną smūgį Balnazzar (po kelerių metų Balnazzar, nežinia kaip išlikęs gyvas užėmė Scarlet Crusade ordiną), o po to ir Garithos, taip užimdami sostinę savo reikmėms.
Dabar Sylvanas, pavadinus savo undead Atstumtaisiais, valdo Lordaeron sostinę, pavadintą Undercity ir tikisi vieną dieną atkeršyti Arthas. Sylvanas gailisi, kad neapgynė Quel’Thalas ir Silvermoon ir todėl dažnai siunčia pastiprinimą Kraujo Elfams, ar tai būtų kariai, ar atsargos. Kraujo Elfai iš pradžių atsisakydavo Sylvanas pagalbos, tačiau reikalas prispaudė ją priimti. Sylvanas buvo pagrindinė priežastis, kodėl Kraujo Elfai buvo priimti į Ordos sudėtį – ji įkalbėjo Thrall, kad jie ne priešai, o draugai. Sylvanas nuolat siuntinėja žvalgus į Northrend, nė vienam patarėjui ar asistentui nepasakydama kodėl, ir valdo su dideliu paslapties šydu: retas kuris supranta, ir tuo labiau žino Sylvanas, Šmėklų Karalienės motyvus.
